- mirėsis
- mirė̃sis, mirė̃sė dkt.
.
mirėsis
Look at other dictionaries:
mirėsis — mirė̃sis sm. (2), mirėsỹs (3b) 1. numirėlis, lavonas: Mirė̃sį iš kapų išsikasė Tvr. Mirėsiù smirda OG226. 2. Kos48 prk. visai silpnas, leisgyvis žmogus, nugeibėlis: Ką anas tau padės, itas mirė̃sis! Grv. Visai nusibaigei – likai mirė̃sis Ut.… … Dictionary of the Lithuanian Language
mirėsius — mirė̃sius sm. (2) 1. žr. mirėsis 1: Rado grabą girioj, ė grabe mirėsius guli Ad. Mirėsium smirda visa pirkia Ad. 2. Grv nuomariu sergantis žmogus … Dictionary of the Lithuanian Language
